pakelinis

pakelìnis, -ė adj. (2) 1. esantis ar gyvenantis prie kelio: Kai privažiuosiu pirmą pakelìnį žmogų, užeisiu atsigerti Žvr. Liko neužsodyta tik viena vagutė, pakelìnė Skr. 2. pakeliui esantis: Bagažas pateikiamas išsiųsti keleivio pakelinėje stotyje rš. Tarifais nustatoma, kokiomis sąlygomis keleivis gali sustoti pakelinėse stotyse rš. Traukinys, sustojąs prie pakelinių stočių L972. Čigonų pakelinė tėvynė yra Graikija EncV1155. | prk.: Pakelìnė (tolima) giminė Ds. Pakelìnė (atsitiktinė) pažintis Ds. 3. žr. 2 pakelingas 1: Pakelìniai žmonės – reikia pasistiprint Ad. 4. tinkamas kelionei: Laškos (lovos) gi jūsų pakelìnės (sudedamos) Brsl. 5. mokamas už naudojimąsi keliu: Kasmet vis naujas įsakymas, nauji mokesčiai – pašariniai, pakeliniai, duoklės ir pagalvės rš.